Atrandant Indiją

Beno mąsli šypsena mūsų nakvynės namuose nušvito truputį po 8, bebaigiant kąsniuoti storuliukus geltonšonius bananus su kvapnios kavos gurkšniais. Susipakavusios pietų lauknešėlius ir striukes, nusekėme paskui jį automobilį.

Apie 10 km dardam smėlėtu žvyrkeliu, neatsiplėšdamos nuo langų. Žalias kalvotas horizontas netelpa akiratyje. Viliojančiai auga, storėja, plečiasi. Lėtai kylam į viršų.

- Ar nusiteikusios? – šelmiškai klausiančios Beno akys sužiuro į mus per galinio vaizdo veidrodėlį.
- Žinoma, - sutartinai linksėjome. Nana, su šeima gyvendama Kalifornijoje, mėgo sekmadieninius pasikopinėjimus. Italijoj praleisti metai - pilni žygių į Apeninų kalvas, kelionės po Aziją – neaplenkiant aukštumų. Manęs, rytinės mankšos, šokio ir kitokio judesio mylėtojos, Rwenzori kalnų takai, rodės, irgi nebaugino.

Karangora viršūnė – 3014 m virš jūros lygio. Supama miškingo Ugandos nacionalinio parko. Mūsų žygio kulminacija, po kurios tereiks žemyn i kitą kalno pusę nusikrapšyti, į kaimelyje žygeivių laukiančius nakvynės namus. Laukinė šešių – septynių valandų pramoga, viliojančiai įsiūlyta klientų vadeivos. Nejaugi neįveiksime?

Plaučiai giliai traukė šviežią orą, mažoje gyvenvietėje išsikrapščius iš automobilio. Saulėta mūsų kelionės pradžia. Užsukome į šalia įkurdintą agentūros ofisiuką – įsiamžinti svečių knygoje.

From Rwenzori, Karangura 20100912

Benas tuo tarpu užsimaukšlino ilgus guminius batus.
- Ar nesunku bus su jais? – kreivai pašnairavo į mergaitiškus mano converse sportbačius.
- Nemanau, - pasitikinčiai atšoviau. Keliose vietose paplyšę, bet ištikimai atlaikę ne vieną kelionę.
- Eime, - tyliai šypsodamas nuo veido nelipančia šypsena, Benas iššovė į priekį.

From Rwenzori, Karangura 20100912

Gyvenvietės vaikiukai lėkė iš trobų mums ant tako.
- Mzungu, Mzungu! – šaukė iš paskos, energingai mojuodami murzinais delniukais. Ne kasdien jiems „baltą žmogų“ išvysti tenka.

From Rwenzori, Karangura 20100912

- How are you, how are youuu? – sutartinai dainavo kito kiemo mažyliai.
Afrikos vaikai - mieli be proto, jaudinančių akių ir žavingomis šukuosenomis:

From Rwenzori, Karangura 20100912

Keli vyresni sekė iš paskos, droviai slėpdamiesi vieni kitiem už nugarų ar svaidydami nepasitikinčiais žvilgsniais.

From Rwenzori, Karangura 20100912

Kaimelio bruzdesį pakeitė kalnų upės šniokštimas su būriu akmenskaldžių. Susilenkus, plikomis sukirbusiomis rankomis ritmingai kaukšėjo kalno papėdėje.

From Rwenzori, Karangura 20100912

Netrukus prie mūsų prisijungė dar vienas palydovas – girininkas Džiozaja. Mielas dėdulė, ilgavamzdį senovinį šautuvą ant peties pasikabinęs. Turistai mat be ginkluotos palydos į laukinę gamtą neleidžiami – dar kokia šimpanzė iš krūmo iššoks, ar kitas afrikos gyvis ant tako išlįs…

From Rwenzori, Karangura 20100912

Bekopdami stebėjomės dirbamos žemės plotais – kvadratiškais daržų lopiniais, stačiai besidriekiančiais ant iškilių kalvų, kapstomais spalvingai apsitaisiusių moterų. Rodos, lengviau būtų terasas suformuoti - ir vanduo taip greitai nenubėgtų, ir kauptuką ant lygios žemės lengviau nulaikyti…

From Rwenzori, Karangura 20100912

Čia – kavamedis, - rodo mums Benas sodriai žalias uogas.

From Rwenzori, Karangura 20100912

Uganda – viena tų nedaugelio pasaulio vietų, kur aptinkama laukinių kavamedžių. Pašėlusi kavos eksportuotoja - afrikietiškos kavos pupelių gaminimo varžybose Ugandą aplenkia tik Etiopija. Daugiausiai šio tonizuojančio Ugandos narkotiko išvežama į Europą. Patys augintojai kava nedažnai pasidžiaugia – iš 198 tūkst. tonų per metus čia pagaminamos kavos vietiniai gyventojai suvartoja tik 8,4 tūkst. (apie 3 proc.). Didžiausi kavos gėrikai pasaulyje, pasirodo, – suomiai. Per metus kiekvienas suomis vidutiniškai išgeria 11 kg kavos, ugandietis gi – 130 g.

Seniausia ir labiausiai kultivuojama kavos rūšis – arabica, sudaranti 74 % pasaulyje auginamos kavos. 26 % kavos prekybos tenka robusta pupelėms, kuriomis Uganda dosniai aprūpina daugelį šalių.

Kavos kokybė labai priklauso nuo auginimo vietos. Aukštumose (600 – 1800 m virš jūros lygio), kur mažiau deguonies, pupelės noksta ilgiau, kantriai 9 mėnesius augindamos aromatą. Taip bręsta sultingoji arabica, brangiai įkainota, daugiausiai rankomis skinama kavos pupelė. Pripampusi tuoj pat krenta žemės, laukdama kavos augintojų rankų…

From Rwenzori, Karangura 20100912

Žemumose (iki 600 m virš jūros lygio) auginama robusta atsparesnė šalčiui, drėgmei ir kitoms negandoms. Prinoksta ji dvigubai greičiau nei arabica, derliaus duodama du kartus per metus.

Ugandoje robusta auginama aukštai - net iki 1500 m, kokybe ypač masinant sparčiai augančią espresso kavos pramonę. Visgi labiausiai robusta naudojama tirpios kavos ar mišinių gamyboje. Nuostabioji arabica paprastai auginama smulkiuose kalnų gyvenviečių ūkiuose, gryninama ir kitaip žmogiškų rankų popinama.

From Rwenzori, Karangura 20100912

Dvi kavos pupelės pusės sudaro tik trečdalį uogos, mat jas dengia į kevalą isisupęs minkštimas. Prisirpusios uogos laukia ilgas perdirbimo procesas…
Delikačioji arabica apdorojama įmantresniu drėgnuoju būdu, robusta - sausuoju.

Pupelių minkštimas pašalinamas specialia vandeniu purškiančia mašina - didelėse plantacijose. Paprasti gi žmonės vandenyje jas murkdo rankomis. Paskui pupelės porai dienų sudedamos į didžiulius vandens konteinerius fermentacijai – taip pašalinami minkštimo likučiai ir lipni paviršiaus odelė. Tai svarbus kavos gamybos etapas, leidžiantis atsiskleisti aromatui ir skoniui. Vėliau pupelės plaunamos ir džiovinamos – saulėje ar specialiomis mašinimis, vartant kelis kartus per dieną.

From Rwenzori, Karangura 20100912

Čia paprastai užsibaigia kavos augintojų darbas, perduodant delikatesą į didmenininkų ar eksportuotojų rankas.
Kavos upelės galutinai išlukštenamos specialiomis mašinomis, įgaudamos švarų žaliųjų vynuogių atspalvį. Atsijojus sugedusias pupas ir svetimkūnius, jos mechaniškai rūšiuojamos pagal dydį ir formą. Du kartus: meachaniškai ir rankomis. Galiausiai ateina metas gražioms blizgančioms pakuotėms, sunkvežimiams, parduotuvių lentynoms, pirkėjų akims, kavos mėgėjų gomuriui…

…Nenuostabu, kad po tiek procesų kavos vertė ženkliai išauga ir tampa neįperkama patiems kavos augintojams…

….Vėliau stebim eukaliptų kirtimuose triūsiančius žmones, į krūvas dėliojančius ilgas rankomis išdirbtas lentas.

From Rwenzori, Karangura 20100912

Bekopiant į viršų kalnas statėja. Vis dažniau tenka griebtis šaknų, iš derlingos žemės styrančių žolių kuokštų ar smailesnių akmenų… Pamažu aiškėja, kaip ne šiaip sau mes čia su palyda kopinėjame – juk nei traukinukų, ilgais laidais sliuogiančių į viršų ar slystančių į pakalnę, nei turėklų ar rodyklių, suteikiančių aiškumo gamtos labirintuose, nei kavinių su karštos kavos kvapu.
Plyna laukinė gamta, kerinčiai ir atvirai įsileidžianti žygiuotojus.

From Rwenzori, Karangura 20100912

From Rwenzori, Karangura 20100912

Beplepėdami su Benu gerokai atsiplėšiame nuo Nanos su Džiozaja. Aš, ilgakojė jaunėlė, prakaitą braukiau - kur čia koją įmantriau pastačius, kaip nesuklupus, kaip nuo slidokai stačių kalvelių žemyn nenusivarčius… Mintyse gailėjau Nanos – kietokas riešutėlis mums čia teko. Kas keliolika minučių trumpam stabtelim, leisdami iš paskos besivelkantiems prisivyti, paskui vėl šaunam į priekį. Gėrimės pūkuotais debesiukais, kalvų viršūnėse užstrigusiais.

From Rwenzori, Karangura 20100912

Visai netrukus teks patirti kraują stingdančią šių oro pūkuotukų vėsumą.

…Galiausiai pasiekėme pirmąją poilsio stotelę.

From Rwenzori, Karangura 20100912

Kompiuterio ekranas nebe mielas. Smegenys pakaitusios, nervai pasitempę, akys pavarvėjusios… Reikia sprukti.

Fort Portal - miestelis Kabarolės rajone ir Toro karalystėje, 300 km į Vakarus nuo sostinės Kampalos nutolęs. Įsuptas Rwenzori kalnų, kraterinių ežerų ir žalių slėnių sodrumo. Svarbus prekybinis centras ir oficiali Toro karalystės valdovo rezidencinė vieta (dabartinis karalius, aštuoniolikmetis geltonsnapis, kol kas Kampaloje karaliavimo žinių semiasi)….

From Rwenzori, Karangura 20100912

Mūsų savaitgalinis taikinys.

Iš transporto priemonių užtvindytos Kampalos išsikrapštėme apsiniaukusią šeštadienio popietę. Kelionės jauduliuką slopino nuovargis, bet akys negalėjo atsiplėšti nuo išnuomoto automobilio langų. Pro šalį plaukė svaiginančiai žalios pelkės, bananų ir arbatos plantacijos, tankios eukaliptų giraitės ir nematyti dangų remiantys medžiai. Raudona vešli žemė ir violetinė dangaus pašvaistė. Šiurpuliuojantis derinys…

From Rwenzori, Karangura 20100912

From Rwenzori, Karangura 20100912

From Rwenzori, Karangura 20100912

Kaimeliai gi su pridygusiomis mūrinėmis krautuvėlėmis ar užeigomis spaudė šypseną. Rėkiančios kokakolos ar mobioliojo ryšio operatorių reklamos ant saldžiai rožinių, salotinių ir žydrų sienų. Matooke bei anglies prekiautojai, nutūpę raudonai smėlėtas pakėles. Kartais išdygstantys didesni turgeliai su tvarkingai sudėliotais pomidorais ar į krūvas sumestais aprėdais.

From rwenzori i bloga

Didelės plytų degimo krosnys, dažname kieme pasitaikančios:

From rwenzori i bloga

Keista bažnytėlių ir mečečių kaimynystė.

From Rwenzori, Karangura 20100912

..Temo. Tirštai ir bauginančiai. Pakelės miesteliai, dengiamai nakties, pamažu išmirė – namukuose nešvystelėdavo nei viena lempelė. Dingteli – juk palikus miestą nematėm nei vieno stulpo su nutįsusiais elektrą tekinančiais laidais…

Apie 9 val. vakaro pasiekėme Fort Portal. Sukame į Kabarole Tours & Safari Ltd. ofisą, kur mus pasitiko savininkas Ričardas, nusipelnęs Ugandos ekoturizmo entuziastas.
Aptariame mūsų trijų dienų avantiūrą Fort Portal apylinkėse…

From rwenzori i bloga

Benas – mūsų nutrūktgalviškos viešnagės Ugandos laukymėse palydovas, kurį Ričardas pristatė kaip patyrusį apylinkių gidą.

From rwenzori i bloga

Benui 21-eri. Jo tėvus AIDS užklupo, kai jis tebuvo kelerių metų vaikis. Prižiūrimas vyresniųjų brolių, nuo mažumės ugdėsi savarankiškumo ir atsakomybės jausmą. Baigė mokyklą. Gidu dirba jau penkerius metus, visokio plauko turistų matęs. Protingų mąslių akių ir kerinčios šypsenos. Prasitarė, kad gyvenimo draugės norėtų iš kitos giminės–genties, o jei nusišypsotų sėkmė – ir iš kitos valstybės, galbūt Kenijos. Susižavėjęs kitoniškos kultūros ir skirtingų patyrimų dalybomis. Apie vaikus nemąsto, nes rūpestėlių ir taip nemažai – trys vyresni broliai po tris-keturis augina. Spinduliuojantis glaudaus afrikietiško šeimyniškumo pavyzdys…
Mano ištvermės mokytojas.

Uganda.
Kenijos, Tanzanijos, Ruandos, Kongo ir Sudano kaimyniškai apsupta. Afrikos širdy. Prausiama dižiojo Viktorijos ežero platybės. Nilo motina, ištekinanti gražuolį upių tėvą į tolimąją Viduržemio jūrą. Pusantro tūkstančio kilometrų tėkmės įsčios.

From uganda i bloga

XIX a į Ugandą iš rytinės Afrikos pakrantės plūstelėjo arabų pirkliai. Jiems iš paskos atsekė britų mokslininkai, ieškoję Nilo ištakų. Dar vėliau pradėjo svečiuotis protestantų misionieriai, neatsiginę ir ant kulnų lipusiais katalikų dvasininkais. Galiausiai XIX a pab. britai Ugandoje pradėjo diktuoti savo taisykles, šalyje šeimininkavę iki pat nepriklausomybės paskelbimo 1962 m.

Milton Obote – pirmasis Ugandos ministras pirmininkas ir prezidentas, padėjęs šaliai nusikratyti britiškai kolonijinės priespaudos. Na, bet „piktųjų britų kolonistų“ ir „vargšų vietinių prispaustųjų“ vaidmenys kiek kitomis spalvomis nušvito nepriklausomos Ugandos įvykių raidoje…

1971 m. prezidentinę valdžią šalyje perėmė garsioji istorinė figūra Idi Amin – Ugandos kariuomenės pajėgų vadas. Gilų randą istorijoje palikęs jo valdymas anglų rašytoją Giles Foden įkvėpė novelei sukurpti, po aštuonerių metų (2006 m) išsirituliojusiai į filmą. The Last King of Scotland…
Ašaros papsėjo. Matyt ne man vienai.

From uganda i bloga

Savo naudai pakoregavęs konstituciją, į aukštus postus surikiavęs sau pavaldžius karininkus ir įvedęs karinę discipliną, Idi Amin pradėjo žaisti jaunos valstybės žmonėmis.

Pirmiausia buvo susidorota su Milton Obote šalininkais – keliomis didelėmis etninėmis grupėmis. Vėlesnėmis aukomis tapo religiniai lyderiai, žurnalistai, solidūs biurokratai, teisininkai, studentai ir kiti intelektualai, vienaip ar kitaip palaikę pirmąjį šalies prezidentą. 1972 m. Idi Amin paskelbė „ekonominį karą“, kurio strateginis tikslas buvo nusavinti europiečiams ir azijiečiams priklausantį turtą. Ugandos 80 tūkst. azijiečių daugiausiai buvo indai, šalyje įsikūrę dar britų laikais. Gerai pažįstame verslininkišką indų dvasią, kuri suko ir Ugandos ekonomikos variklį – didžiausias šalies kompanijas.

Taigi išradingasis diktatorius išleido dekretą, privertusį apie 60 tūkst. azijiečių, neturėjusių Ugandos pilietybės, palikti šalį. Daugumos pasuose mat buvo įštampuota Anglija… Vėliau dekretas buvo pakoreguotas, išspyręs likusius azijiečius… Malonė pasilikti šalyje visgi buvo suteikta gydytojams, teisininkams, mokytojams bei valstybės tarnautojams. Nelaimėliams išeiviams prieglobsčio teko ieškoti Didžiojoje Britanijoje ar kituose pasaulio kampuose.

Atimta nuosavybė ir verslai buvo perduoti Idi Amin rėmėjams… Dėl nemokšiškumo verslai vienas po kito žlugo, murkdydami Ugandą į ekonominės krizės liūną.

Idi Amin aštuonerių metų viešpatavimas, pasižymėjęs žmogaus teisių nepaisymu, politine represija, etniniu persekiojimu, žudymu, korupcija ir valstybės ekonomikos marinimu valstybei kainavo apie 300 – 500 tūkst. gyvybių.

Būdama Ugandoje mintimis vis nuklysdavau į ryškiausias „Paskutinio Škotijos Karaliaus“ minutes… Visuotina baimė. Ore tvyranti įtampa. Ugandos diktatoriaus žmonos neištikimybė. Gabalais supjaustytas kūnas.

Despotiškas Idi Amin režimas pasibaigė Ugandos – Tanzanijos karu 1979 m., grąžinusiu valdžią pirmajam prezidentui M. Obote. Vėlesnių prezidentų valdymas, pasižymėjęs įvairiais pilietiniais karais ir konfliktais, ramybės Ugandai greitai neatnešė…
Bet užverskime skaudų Ugandos istorijos puslapį.

——————————————

Skrodžiamai pusiaujo juostos Ugandai nelabai būdingas karštas ekvatorinis klimatas, mat ji virš jūros lygio daugiau nei kilometrą iškilusi. Šiaurėje sausiau, pietuose drėgniau. Liūčių lydima, lietuviškai vasariška šiluma.

Uganda suskirtyta į 80 rajonų, išsimėčiusių keturiuose regionuose - šiaurės, rytų, centriniame ir vakarų. Kartu su prezidentine valdžia šalyje vis dar gyvuoja šešios Bantu karalystės. Karaliaus vaidmuo nedidelis, labiausiai įsispraudęs į kultūrinę autonomiją. Šalies pavadinimas kilo iš Bugandos karalystės, apimančios centrinį regioną su sostine Kampala.

Bantu žmonės – 300–600 centrinės Afrikos etninių grupių, kalbančių Bantu kalbomis. Šios gi apima didžiąją dalį Afrikos kalbų, vartojamų trečdalio žemyno gyventojų lūpų.

Ugandos turtai – nepaprastai derlinga žemė, mineralai, neišnaudoti naftos ir dujų telkiniai. Nenuostabu, kad žemės ūkis vis dar išlieka pagrindinis valstybės pajamų šaltinis, daugiausiai uždirbant iš eksportuojamos kavos.

Skaudi istorija, kerintis gamtos grožis ir žmonių svetingumas laukė ant Ugandos slenksčio, mirgančią rugsėjo naktį leidžiantis į Entebbe oro uostą. Viktorijos ežero pakrantėje. Nulis laipsnių nulis minučių platumos…

Kampala, užaugusi ant septynių kalvų, sužavėjo plačiomis erdvėmis, didelėmis mečetėmis, medžių žaluma ir stiklinių dangoraižių spindesiu iš po gražiai išlaikytų senesnių pastatų.
Čia teko aplankyti dar vieną aliuminio puodų-keptuvių kalvę.
Čia teko sužinoti, koks laimingas buvo Aliuminio gamyklos savininkų senelis – indas, neišvytas Idi Amin tą žiaurų 7-ąjį dešimtmetį, mat buvęs valstybės tarnautoju.
Čia teko susidurti su laukine gamta ir vietinių žmonių kadienėmis akimirkomis.
Sostinės vakarietiškas bruzdesys ir viduramžiška kaimo dvasia…
Kažkur jau išgyventi kontrastai.

From uganda i bloga

From uganda i bloga

From uganda i bloga

Bamburi Cement – viena didžiausių cemento gamyklų centrinėje ir pietų Afrikoje. Daugiausiai iš eksporto uždirbanti gamintoja Kenijoje ir didžiausia pramonė Kenijos pakrantėje (1,1 mln tonų per metus). Daugiausiai Kenijos elektros sunaudojanti kompanija – ta pati Bamburi Cement…

From bamburi i bloga

…Vokiečių kompanija Cementia Holding praeito amžiaus vidury šniukštinėjo Afrikos Rytų pakrantę ieškodama tinkamos vietos naujai gamyklai. Didžiulis piktai pilkas pastatas dūgzti pradėjo 1952 m. apie 12 km nuo Mombasos. Netruko nei dešimtemečio gamyklos plotą paversti tuščiai nykia dykviete - sūraus vandens klampyne. Liūdna, išeikvota, nereikalinga žemė, primaitinusi cemento siaubūną…

From bamburi i bloga

Bamburi vadovams pradėjo kirbėti virpėti mintis - neįtikėtina karjero atgaivinimo idėja…

1959 m. šveicarų gamtininkas Dr. René Haller buvo pasamdytas Bamburi sodininkystės departamento vadovu.
Šiam gamtos mylėtojui buvo pavesta sunkiai įgyvendinama misija – atgaivinti mirusią cemento gamyklos žemę. Dižiulis rūpestis užgulė poną Haller - surasti dirvožemiui nereiklių augalų, atsparių nuožmiai tropinei saulei…

Miško atželdinimo darbus jis pradėjo 1970 m. Iš 26 pasodintų augalų niūriai kalkakmenio dykumai atsispyrė tik 3: slyvmedžiai, kokoso palmės ir casuarina. Pastarasis tropinis spygliuotis buvo pirmasis augalas, įmurkdytas į karjero dykynę. Deja, sausi jo spygliai vangiai iro, neleisdami daugintis bakterijoms ir veistis kitoms gyvybėms.

From bamburi i bloga

Laikui bėgant šveicarų mokslininkas pastebėjo, kad sausus casuarinos spyglius smagiai triauškia raudonnpėdžiai šimtakojai, išmatomis kurdami palankią terpę skirstytis bakterijomis ir augti turtingam humuso sluoksniui. Visą kariuomenę šimtakojų jis apgyvendino Bamburi karjere.

From bamburi i bloga

Po penkerių metų casuarina pradėjo savarankiškai daugintis ir pamažu okupuoti aplinką. Po dešimties metų šie pušis primenantys medžiai išstypo iki 30 metrų, išstorėjo iki 2,4 metrų. Po 20 metų daugelis medžių ėmė džiūti, palikdami puikią dirvą kitiems augalams. Jų sėklos buvo kruopščiai atrenkamos arba natūraliai pernešamos geradėjo vėjo bei užklydėlių gyvūnų. Apie 180 įvairių medžių ir krūmų įleido šaknis į cemento gamyklos žemę..
Pamažu pilkasis karjeras virto žaliu retų augalų prieglobsčiu.
Eko sistemos kūrime aktyviai dalyvavo ir afrikietiškai šviesios beždžionėlės (vervet monkeys), pulkas paukščių bei vabzdžių.

From bamburi i bloga

From bamburi i bloga

From bamburi i bloga

Gausėjanti Haller parko šeimyna pritraukė ir didesnių žinduolių, aktyviai besidarbavusių dauginant augalų sėklas ir tręšiant žemę. Ponas Haller čia atvesdino savanų antilopę, duodančią bakteringo ilgai negendančio pieno ir atsparią ligoms; šerną, mintantį šaknimis, žirafų, skabančių lapus.

From bamburi i bloga

Haller netgi įkūrė žuvų veisyklą – didžiulį tilapijų rezervuarą, kasmet priauginantį 30-35 tonas žuvies. Tvenkiniuose buvo įleista krokodiliukų bei gyvačių…

From bamburi i bloga

Į parką atgužėjome gyvūnų šėrimo metu. Gražuolės ilgakaklės būriavosi aplink žmonių grupelę, kabinančią ėdalo į delnus:

From bamburi i bloga

From bamburi i bloga

Drovesnės išstypėlės stebėjo šurmulį iš šalies, įlindusios į aukštą žolę. Popiečio saulė linksmai žaidė jų gražiai dėmėtame kailyje.

Karališki jaučiai, tingiai sukiodami galvas, per daug dėmesio netraukė, mat kažkas paslaptingai kirbėjo už jų nugarų tyvuliuojančiame tvenkinyje.

From bamburi i bloga

Be galo tyliai ir lėtai, užtęsdami kiekvieną žingsnį….

From bamburi i bloga

From bamburi i bloga

Paukščiai abejingai stypčiojo ant kranto, pasitikdami vangiuosius išsirangėlius:

From bamburi i bloga

From bamburi i bloga

From bamburi i bloga

Žavingai vandeny sukibusi porelė - žavingai atkibusi ant kranto:

From bamburi i bloga

Link maisto…

From bamburi i bloga

Visi - akis išvertę turistai, padykusios beždžionėlės, tinginiai jaučiai - nuščiuvo gražuoliams pasirodžius scenoje.

From bamburi i bloga

From bamburi i bloga

Ar patikėtumėte, kad šie gražuoliai - didžiausi žmonių žudikai? Romūs, tykūs, bet užtikrintai ginantys savo teritoriją, negailestingai sutrypiantys ant kelio besipainiojančius. Tylus hipopotamas gilią šaknį…

Tvenkinio gale aptikome būry žavių krokodilų.

From bamburi i bloga

Bežiovaujančių - besivėsinančių. Šie siaubūnai - šaltakraujai gyvūnai, nuolat priversti palaikyti panašią į aplinkos kūno temperatūrą. Temperatūra lemia ir krokodilų lytį: krokodiliukai išsiridena iš kiaušinių, užkastų arčiau žemės paviršiaus, krokodiliukėms gi reikia gilesnių, vėsesnių vietų.

From bamburi i bloga

Kova dėl mėsytės:

From bamburi i bloga

Žalsvas ropinėjantis pokaičio tingulys:

From bamburi i bloga

Pabaigai - vėžliuko lėta kelionė, visur betampant kietą storą šarvą:

From bamburi i bloga

From bamburi i bloga

…Ekonomika ir gamta - išvien… Bamburi Cement moto, pagimdytas vokiškose galvose, įgyvendintas šveicaro rankomis, kažkur prie pusiaujo, Kenijos pakrantės grožyje.

Vakarėjantis Kenijos horizontas. Pro oro uosto langus. Lyriškieji Simon & Garfunkel į ausis, iš mano kompiuteriuko. Skrydžio laukimas nuteikia nostalgiškai, skandindamas į filosofinius pamąstymus. Mintys skrieja atsimušdamos viena į kitą, neatlyžta, lipa, stumdosi. Su keistu ilgesiu, o gal liūdesiu. Žvelgiant į Afrikos savaną.

Išprotėjęs jaunas gyvenimas. Kai atšipusius pojūčius ir papratimus keičia nauji. Sukrėsdami, iškratydami snaudulį. Kai niekada nežinai, ką atneš kita diena. Kai nėra monotonijos. Plačiai atvertomis akimis.

Tris valandas pramindžikavus prasnūduriavus Nairobi oro uoste norėjosi greičiau iš čia išsikrapštyti. Deja, taip greitai atsiplėšti nuo plastmasinių kėdžių nebuvo lemta… Skrydis atidėtas – pilotas nepasirodė, taigi Kenya Airways komandai teko žvejoti kitą. Į lėktuvą pradėjome ropštis pralėkus 3 valandoms po piloto paieškos paskelbimo… Keleiviai – piktoki, pairzę, išsiburbėję. Bet nėra ko per daug skųstis – juk visko pasitaiko, o ir šaunius pavakarius mums laukimo salėje suorganizavo su kokakola ir bandelėmis ir pyragaičiais.

From i bloga

Šalia prisėdo solidžiai mielas afrikietis, kostiumuotas ir nusiteikęs bendrauti. Iš tarptautinės konferencijos Nairobyje į namus traukiantis. Ištrauka iš mūsų 70 min skrydžio pašnekesio:

- Iš Lietuvos?… Hmm.
- Mažutė valstybė Europos vidury… – bandau padėti įsivaizduoti kurgi ta mano šalis yra.
- Atostogauji Afrikoje?
- Ne, verslo reikalais, – krizenu sau tyliai – juokingai nuskambėjo. Žiūri jis į mano džinsus, sportbačius, oranžinius marškinėlius.
- Tokia jauna o jau verslininkė?
- Taip, pradedančioji, – šypsena nelipa nuo mano veido. O kas jums darbo, ponas vyriausybės darbuotojau? Juk verslininkės skrisdamos lėktuvu nebūtinai turi save varžyti oficialiais drabužiais?
- Lietuviai – geri sportininkai, ar ne?
- Na… taip.. – rezgu sakinius galvoj. Krepšinis juk pateisina jo įsitikinimą?..
- … Gerai krepšinį lošiat,- užbėgo jis man už akių. Išpučiu akis.
- Domitės krepšiniu?
- Sėkmingai mušasi Lietuviai pasaulio čempionate, -sako jis man.
- Aha…
- O futbolas kaip?
- Na dėde, mes laimingi sirgdami krepšiniu, bet futbolas – ne mūsų kraujyje.
- Sutratino prancūzus..
- Tikrai?? – dar labiau išpūčiu akis. Kaip nesmagu, nieko nežinau apie atkrentamąsias į UEFA EURO 2012…
- Ir netgi čekams gėdą padarė! – vėliau paaiškėjo, kad širdyje jis palaikė čekus, mat čia ketverius metus praleido studijuodamas.
- Oho, nieko sau… - na delfyje ir jutūbėje seku visas krepšinio naujienas, bet pasidomėti lietuvių futbolo pasiekimais niekada į galvą nešovė…
- O tau patinka tenisas? - nepaleidžia jis manęs savo klausimais.
- Mmm…
- …Primiršau, koks to jūsų tenisininko vardas?
- … Ričardas Berankis?..
- Taip taip, jaunas berniokas, apie 19 metų, ar ne?
- Taip.. – galutinai priblokšta žiūriu aš į savo sumuštinį. Kąsti ar ne? Na alaus iš Tusker skardinės tai tikrai siurbtelsiu – už lietuvių pergales ir tėvynės populiarinimą Afrikoje!

Leidžiamės. Milijonas Kampalos švieselių mirga apačioje. Į žaižaruojantį Ugandos kilimą.

Mombasa… Kasdienis giedros saulės gurkšnis.

From i bloga

Musulmonų naktinė fiesta. Šmirinėjanti Alacho dvasia, griežtai prižiūrinti tikinčiųjų pasninką. Iš po bui bui žybsinčios musulmonių akys, pamaldžiai nuleidžiamos aplenkiant dievo buveines.

From i bloga

Indiškos kultūros pėdsakas - išjausta hinduistų šventyklų mistika. Neišsisukau nuo indiškų gestų, manierų, skonio ir kvapo…

From i bloga

Moteriškos kanga spalvos – stačiakampiai spalvingai nudažyti medvilnės gabalai, pavirtę kasdieniu afrikiečių moterų apdaru. Spalvingais tonais kuriantys šiltą draugiškumą pakelėse… Gatvinio optimizmo liudytojai.

From i bloga

Viltingi dardančių Tuk-Tuk vairuotojų žvilgsniai. Didesnis indiškų rikšų variantas - nedūmijantis, nerėkaujantis, nekramtantis šlykščiai raudono besispjaudančio tabako… Neskaičiuojantis šilingų - kainas baltadančiams vairuotojams tenka kurtis patiems.

From i bloga

Link paplūdimio… Balto koralinio smėlio girgždesys į pėdas. Horizonto mėlynė, skalaujama lūžtančių bangų per pakrante nusidriekusį koralą. Kvapą gniaužiantis Indijos vandenyno alsavimas į veidą. Žalsvai - žydrai - akinančiai… Koralinis rifas palmių nusmaigstytai Kenijai padovanojo spiginančio baltumo smėlio. Ši kalkinio skeleto siena, išauginta dabar jau mirusių ir suirusių duobagyvių - koralinių polipų, sulaiko bangas, todėl Mombasos pakrantės – ramios idilės lopšys. Svaigina, supa, liūliuoja…

From i bloga

From i bloga

Indijos paplūdimiuose patyriau karvių meditaciją ir šuniškai lakstančias letenas. Afrikos paplūdimiai gi pasitiko kupranugarių romantika.

From i bloga

From i bloga

From i bloga

…Tai 730 tūkst. gyventojų turinčios salos kasdienybė, tiltais ir keltais besijungianti su antru didžiausiu pasaulyje žemynu. Afrika > Kenija > Mombasa.

From i bloga

Vietine Swahili kalba miestas vadinamas Kisiwa Cha Mvita – karo sala. Ne vienas praeitame tūkstantmetyje bandė šį Kenijos grožį valdžion pasiglemžti, palikdamas randų miesto istorijoje.

Bėgant amžiams, mieste nusėdo nemažai pirklių ir amatininkų iš Artimųjų Rytų, Somalijos ir Indijos, suformavusių musulmoniškai religišką Mombasos kultūrą. Arabų dvasia nusėdo pastatų formose, miestiečių pasaulėžiūroje, vietinėje kalboje…
Prieskoniai, auksas, dramblio kaulas, kokosas, medvilnė, kava… Klestinti prekyba vergais… Pamažu prekybinis eismas Mombasos uostą pavertė didžiausiu rytinėje Afrikoje. Imigrantų proanūkiai dar ir dabar smarkiai augina Kenijos ekonomiką ir gerovę, užkeldami ją ant septinto stipriausių Afrikos valstybių laiptelio. Didesnės kompanijos paprastai čia valdomos verlininkiškųjų indų…

Pirmąjį europietišką pėdsaką mieste paliko portugalų keliautojas Vasco de Gama 1498 m., vedinas kilnių tikslų populiarinti krikščionybę bei plėsti portugalų prekybos tinklą. Per keletą metų portugalai užvaldė Mombasą. Dar po kelių metų mieste nepriklausomybę išsikovojo musulmonų bendruomenė, pavadinusi miestą Manbasa. Vėlesnė miesto istorija pasižymi arabų – portugalų peštynėmis. XVII a. Mombasa pavirto portugalų kolonija, kaip tarpinė stotelė tarp Portugalijos ir Goa (žiemą mano iššniukštinėtos Indijos pakrantės). Peštynes dėl Mombasos galiausiai laimėjo britai, įsigalėję XIX a pab.

1582 m. Portugalai Mombasoje pastatė žymųjį Fort Jesus – mūsų vieną pirmųjų patirčių šiame saulės pamylėtame kurorte, šiltą sekmadieninio rugpjūčio popietę iškrapsčiusią mus į lauką. Pavadinimas kilo iš oficialiai misionieriškų europiečių ketinimų, bet, matyt, grobuoniškų kėslų irgi būta.

From i bloga

Pirmoji pažintis su Afrika – tarp akmeninių mūrų. Belaipiojant po italų architekto kūrinį. Tamsius vergų laikymo kambarius… Smaigstant žvilgnsius į mėlynus Indijos vandenyno tolius.

From i bloga

From i bloga

From i bloga

From i bloga

Mombasos fortą istoriniai veikėjai pavertė valdžios simboliu. Pasiglemžei tvirtovę – pasiglemžei teisę valdyti miestą: ne veltui kylant aukštyn į debesis fortas įgauna žmogaus – valdovo formą.

From i bloga

Britams kolonizavus Keniją, tvirtovė pavirto kalėjimu. Galiausiai 1958 m. čia buvo įkurdintas muziejus, po kurį dar suspėjome pasivaikčioti prieš nakčiai užsklendžiant duris. Pasibuvimą forte mūsų pamišęs gidas vėliau pavertė romantiškomis vaikštynėmis po Mombasos senamiestį.

Pirmojo Mombasos pašto pastatas:

From i bloga

Siauros gatvelės. Po rastamaniškomis kepuraitėmis dreduotas galvas slepiantys vaikinukai. Jūros ošimas. Žmonių įvairovė. Ramybė, kartais perskrodžiama šiltų pasveikinimų - Jambo!

Mombasiškos iltys – vartai iš uosto į miestą, įspausti į gatvę Karalienės Elžbietos vizitui 1952 m. paminėti. Į britiškai šiltą glėbį…

From i bloga

Mielai
Mėlynai
Makaluotai
Mirguliuojančiai
Margai
Musulmoniškai
Mistiškai
Mieguistai
Mįslingai
Mylėtai
Mmmmmombasiškai…

Mama, paskutinis kadras - tau:

From i bloga

Murkiančiai.

Čia mečetė, ten mečetė… Apstu aplink Mombasos Royal Court Hotel. Musulmoniškos maldos pragysta lygiai 5 val ryto, prieš aušrą. Kartojant kas kelias valandas. Rytietiškų melodijų svaigybė, įkyriais garsiakalbiais tįstanti apšviestomis Mombasos gatvelėmis. Per kambario langus. Į baltas paklodes įsispraudusį lietuvišką sapną.

From i bloga

Ramadanas (ramzanas) – susikaupimo, dorumo, susilaikymo mėnuo. Mieguistos alkanos dienos ir maisto puota nuo saulėlydžio iki saulėtekio religingiems musulmonams. Mombasoje jų apstu… Tikrą gyvenimą jie užverda naktį – čirškina barbekiu, prekiauja datulėmis (tradicinis Ramadano skanėstas), vaikštinėja po naktimis atviras krautuvėles/užkandines/užeigas…

Afrikietiškų traškučių cassava gamyba ramadano naktį (lietuviškos bulvės prototipas - viena pagrindinių afrikiečių auginamų kultūrų):

From i bloga

Per naktį gyvai apšviestose mečetėse - Korano skaitalai, valandinė maldos tąsa (taraweeh) … Nusilenkti, pulti kniūbsčiam, atsisėsti, atsistoti… Maldos ciklai. Po keturių tokių ciklų tikintieji prisėda šiek tiek atsipūsti prieš kitą maldų porciją. Iš čia ir kilo islamiškų maldų taraweeh pavadinimas, arabiškai reiškiantis poilsį.

Dienos metu – meditacija. Dvasios ir kūno pasninkas. Alacho malonės ir atleidimo meldimas. Religinė duoklė. Svaigalų ar kitų kūniškų smagybių vengimas. Nei lašo vandens anei kąsnelio…

Ramadanas – 9tasis islamiško kalendoriaus mėnuo. 30 dienų pasninko pabaigą lemia mėnulio fazių kaita – danguje pasirodžius jaunam mėnuliui. Musulmonų pranašui Mahometui Ramadano metu buvo apreikštas Koranas…
Ramadano pabaigos šventė – Eid ul-Fitr prilygsta krikščioniškų Kalėdų euforijai. Jau šį savaitgalį…

Mumbajus muša liūčių rekordus – ši vasara pasitaikė šlapiausia per pastaruosius 5o metų. Vien rugpjūtį miestiečius šiurpiai džiugino apie 920 mm kritulių (europietiškai drėgname Londone per visus metus teiškrenta apie 600 mm…) Ypač musonų prausiama Mumbajaus širdis – britiškoji turistinė Kolaba. Ten, kur netvarkingoj verslininkiškoj gatvelėj įsikūręs mano ofisas… Visgi anglai neblogą kanalizaciją Mumbajaus pietuose įtaisė, sausinančią turistų ir vietinių indų gyvenimus. Andheri gyventojai – sausakimšo priemiesčio skruzdėliukai – šia prabanga kol kas nesimėgauja (skruzdėliukiškai viešas blogo rašytojos pasiguodimas).

Orų pranašautojai kol kas gerų žinių pavargėliams nuo skėčių neturi. Lietūs mieste sulaiko keliautojus – lėktuvų skrydžiai atšaukiami arba keleiviai į juos nespėja; bei stabdo gyvybiškai svarbų traukinių pūškavimą, vietinius versdami ieškoti išradingų judėjimo priemonių. Paskutinės vasaros dienos vaizdas centriniame Mumbajuje:

From kasdiene kenija

Mumbajaus naujienas skaitau su šypsena – pačiu laiku pabėgau iš permirkusios mano indiškų namų beprotybės…
…Sėdžiu giedrai saulėtos Mombasos viešbutyje. Jaukia švara ir baltais rankšluosčiais kvepiančiame kambaryje. Vietinio Tusker bokalas ant stalo, po įvairialypių dieninių įspūdžių maloniai slystantis gomuriu.

From kasdiene kenija

Kas rytą smagiai budina giedras Afrikos dangus ir paslaugios viešbučio personalo šypsenos. Pusryčiams – blynelių fiesta su ananasais ar omletas su kumpiu ir skrebučiu. Išsiilgta, europietiška…

Good Morning Miss Vilgaile, how are you today? - ant minkštos sofos viešbučio hole nuo 8 ryto laukiantis Filipas netelpa savo draugiškoje šypsenoje. Susirinkęs savo kompiuteriais apsiginklavusius keleivius – mane, Naną ir Agnelo – vėžina į gamyklą, apie 30 km nuo Mombasos.
Aliuminio rojus…

Keletas kadrų iš įvadinės ekskursijos po mūsų klientų metalo kalvę… (jau deja nebepublikuojamų…)

Ugnimi spjaudanti lydimo krosnis:

Blizgančios aliuminio ritės…

Aliuminio diskai, vėliau stebuklingų rankų paverčiami į spindinčius puodus, keptuves, arbatinukus, lėkštes…

Smagu sutikti žmonės, penketą mėnesių Mumbajaus ofise girdėtus per skaipines konferencijas… Mūsų mieloji ERP sistema, šiek tiek susikomplikavus užlipdžius ant viršaus MRP modulį (pažadu daugiau šiais svetimais žodžiais negąsdinti;)

From kasdiene kenija

Darbo daug – visus reikia pripratinti prie mūsų diegiamos sistemos, pažnaibyti, parėkauti, panervinti, pamokyti.. Patiems irgi pasinervinti, kai ne viskas klojasi kaip tikėtasi…
Su vidine būsena teko sudaryti šaltų nervų kontraktą, kas rytą įpareigojantį klientus užpulti gera energija.

From kasdiene kenija

Šie gi, pripratę kasdien prigaminti šūsnis dokumentų, sąskaitų, važtąraščių ir kitų papirusų, nenoriai suvokia, kad mums atvykus viską teks matyti protingai nusiteikusio kompiuterio ekrane. Atsikratyti popierinės makulatūros, iki ausų skandinančios vargšus buhalterius, vadybininkus ir direktorius…
Klik klik peliuko mygtuku - ir darbas nudirbtas. Odė programišiams - protingų programų gimdytojams…

Pakuoti lagaminą – neskaniausia kelionės dalis, pusei dienos apverčianti kambarį aukštyn kojomis.

From Kenya

Begainiojant kojines, rankiojant batus iš po lovos, lyginant marškinius, valant lagamino dulkes… Pastarasis, giliai įmigęs, nenoriai leidžiasi traukiamas iš papelijusios lentynos. Tingiai budinasi, rąžosi, girgžda… Teks subliūškusį senutį vėl prikimšti daiktais.

Galvoje besisukančios mintys irgi makaluojasi, veliasi, lipa viena per kitą… Draudimas, pasas, bilietas, geltonosios karštinės vakcina, vaistai nuo maliarijos… Lyg ir viskas surikiuota?

Štai jis, gražuolis – iki viršaus pripompuotas 19 dienų viešnagei. Kambariokai, savaitgališkai siurbčiodami pigiausią vietinią vyną, linki geros kelionės ir išlydi į nulytą rugpjūčio naktį.

From Kenya

Ech, matyt baltaodžiams ant kaktos parašyta iš mėnulio iškritęs turtingas turistas, kad jie iki oro uosto ima penkiskart daugiau, net neatsukdami savo senos skaičiuoklės ir dar tikėdamiesi papildomą mokestį už lagaminą išpešti. Pora litų nusideru, vargais negalais įstumiu daiktus ir pati įsitaisau kaulėtam vairuotojui už nugaros…

Ištrūkti iš beprotiško Mumbajaus judesio, šilto tropinio sapno …

Nesibaigiančios eilės-patikros-eilės-patikros-eilės. Nuobodžios oro uosto procedūros, stebint tuntus lagaminais apsikrovusių žmonių. Abejingai žiovaujančių. Nepaprastai skirtingų. Lekiančių į skirtingus pasaulio kampus iš Chhatrapati Shivaji International Airport.

Pusė keturių ryto. Lėktuvas pamažu pradeda riedėti. Negaliu atplėšti akių nuo simpatiškų stiuardesių – putliomis lūpomis, gražiai riestomis nosimis, juodai lygia šokoladine oda ir fantastiškai į kaseles susuktais plaukais. Išgeriu kelis gurkšnius sauso Merlot. Iki ausų užsitraukiu apklotą. Akys merkiasi.

Už poros valandų pažadina pusrytiniai krebždėjimai. Nuostabus omletas su stiprios kavos kvapu. Leidžiamės…

Karibu - Welcome… Pilotas praneša sėkmingą kelionės pabaigą. Greitai krapštomės lauk ir lekiam gamintis vizų. Kitą lėktuvą reikia pagauti iš vietinių skrydžių terminalo, lygiai už 50 min. Gavę po spalvingą vizos lipduką, griebiam lėtai plaukiančius lagaminus ir žengiam lauk…

Skaidriai vėsus, šviežias oras užliejo savo lengva saldybe, akimirksniu įsismelkusią į odą ir kaulus. Norisi rėkti iš malonumo! 15 laipsnių – šiurpinanti ansktaus ryto palaima. Plaučiai, išsiilgę pavasariško jausmo.

20 min iki skrydžio, o mes vis dar segamės diržus ir kabliuojam mobiliuosius iš mėlynų vietinių skrydžių terminalo dėžučių. Pridavę lagaminus maunam prie vartų.

Mažytis lėktuvas pakyla virš salsvo samaninio kilimo, pamažu besidengiančio pūkuotais permatomais debesiukais. Ryškiai baltomis šypsenomis apsitaisiusios stiuardesės pilsto kavą. Lengva debesinė meditacija žvelgiant pro miniatiūrinį langą žemyn. Pamažu iš po tankėjančio debesų spiečiaus išlenda sniegu pasidengusi Kilimandžaro kepurė. Afrikos grožis.

Nespėjus net patogiai įsitaisyti, išgirstam komandą segtis diržus – lėktuvas ruošiasi leistis. Nairobi > Mombasa - 40 minučių.

From Kenya

Smagiai krapštomės į vasarišką oro uostą, kur mus pasitinka Filipas, mūsų mielas vairuotojas.

From Kenya

Judam į Mombasos salą…

Ankstyvos dainos ir indiškai žvangantys ritmai žadino saldžiai sekmadieninį rytą. Nepriklausomybės dienos euforija skverbėsi pro pravirus kambario langus. Tingiai pramerkiu akį – ech, devynios..

Susirangius ant gretimos lovos gražinosi Svieta – mano naujoji kambariokė iš Kazachstano. Mielai apkūnoka, tipiškai rusiškų manierų blondinė, porai mėnesiukų atlėkusi į keramikos studiją – NGO, nuo pat pirmų dienų apsupta tamsiaakių vietinių gerbėjų…

Kitoje lovoje saldžiai į akį pūtė vos prieš porą dienų iš Brazilijos nusileidusi Analiza. Du didžiuliai lagaminai su nesuskaičiuojama gausybe batų ir aprėdų pūpsojo šalia. Ne veltui – miela žemaūgė tamsiaplaukė čia praleis metus IT kompanijos personalo skyriuje.

…Mieguistai žirglioju į vonią. Durys garsiai trinkteli pravaikydamos paskutinius miegus. Viltingai spaudžiu dušo rankeną.. Keli lašai, šykščiai nukrapsėję ant kojos ir nuslydę and grindų … Ech, vanduo jau užsuktas.
Iš gretimo kambario girdisi jaukus bruzdesys – vaikinai irgi vartosi iš lovų ir skuba užsisakyti pusryčių iš vietinio restorano (maistas Indijoje į namus pristatomas nemokamai – argi ne puikumas? Ne veltui namai užversti aplinkinių restoranų meniu su telefonų numeriais – tereikia tik pirštą pakrutinti pritrūkus vandens ar užsinorėjus kiniškos sriubos). Man gi mieliau kramsnoti dribsnius su pakelės prekystaliuose nugriebtais bananais.

Rytinė ruoša ne šiaip sau - AIESEC‘as nepriklausomybės dienos proga viename restorane – klube suorganizavo šventinius pietus, griežtai liepęs įlįsti į indiškus rūbus (Dress-code – strictly Indian). Mano vienintelę kurtą suvalgė pūkuoti pelėsiukai, taigi teko suktis segantis indišką vėliavėlę į atlapą.

Išsipuošę išsigražinę galiausiai išsikepurnėjome į kiemą.

From nepriklausomybes

Aplinkinių lūšnelių kaimynai, šventiškai nusiteikę, nedrąsiai dalijo šypsenas į mano smalsiai maigomą fotoaparatą.

From nepriklausomybes

From nepriklausomybes

Susižvejoję dvejas rikšas pajudėjome į Bandrą – užsieniečių labiausiai mėgstamą Mumbajaus priemiestį, pilną garsių klubų, įvairių restoranų, jaukių kavinių, aukštais medžiais nusėtų gatvių ir prabangių aktorių būstų, nebyliai žvelgiančių į čia pat tyvuliuojantį vandenyną. Graudoka… Pro akis nepralysta net ir brangiausiuose priemiesčiuose įsispraudusios lūšnų virtinės…

From nepriklausomybes

Sekmadieninės gatvės ir keliai – nurimę po spūsčių išvargintos savaitės, neįveliantys į kankinančias dulkėtų kamsčių minutes. Greitai atidardėjome į buvusį naktinį klubą – AIESEC‘iečių išnuomotą tamsios nuotaikos restoraniūkštį mūsų susitikimui. Stažuotojai pamažu rinkosi, pažindinosi, plepėjo…

From nepriklausomybes

Paprastai vengiu AIESEC‘o renginių – šiek tiek vaikiškų pasisėdėjimų plepaluose. Mat Mumbajaus AIESEC‘iečiai – aštuoniolikinis jaunimas, pilnas jaunatviškos energijos ir indiškai mielas, tačiau neorganizuotas ir dažnai tingus. Ir šį kartą jie buvo žadėję paruošti istorinę prezentaciją apie Indijai įsimintinus 1947 – tuosius, bet dėl miglotų priežasčių jos nesulaukėme…
Kas gi įvyko tą rugpjūčio 15-ąją, prieš 63 metus?
Žiupsnis indiškai britiškos istorijos smalsioms skaitytojų akims…

1876 metais karalienė Viktorija oficialiai buvo paskelbta Indijos imperatore, kurią Indijoje atstovavo vicekaralius (viceroy). Gigantiška valstybė tapo mažutės Jungtinės Karalystės kolonija… Britų valdymas (British Raj) radikaliai pakeitė tolimesnę Indijos raidą ir suformavo moderniąją šalies istoriją. Indai britams turėtų būto dėkingi už politinį šalies suvienijimą – centralizuotą šalies administracinę sistemą, modernios politinės sistemos ir valstybės pagrindus. Įskiepyta rinkos ekonomika bei edukacinė sistema, išplėtotas komunikacijų tinklas padėjo išsiveržti Indijai į priekį Azijos tautų gerovės augimo varžytuvėse.
Visgi pagrindinis britų tikslas buvo iš Indijos augimo išpešti naudos sau.. Kasmet iš Indijos į Britaniją plaukdavo milžiniškos lėšos. Šalis tapo rinka britų prekėms, ypač tekstilės gaminiams. Dėl kolonijinio ūkio pobūdžio Indijoje, kaip ir kitose kolonijose, sparčiau vystėsi pajūrio rajonai, smarkiai atsiplėšdami nuo istorinio indų civilizacijos branduolio – lygumos šalies šiaurėje bei kaimų aplink.

Bruzdėti indai pradėjo XX a pradžioje. Indijos šviesuoliai vakarų universitetuose pasigaudavo liberalizmo idėjų.. Judėjimas už nepriklausomybę įgijo masinį pobūdį, vadovaujant M. K. Gandhi (šio dėdulės kaulėtą veidą galima išvysti ant kiekvieno Indijos piniginio vieneto banknoto).

From nepriklausomybes

Susiedamas religiją ir politiką, apeliuodamas į religinius jausmus ir tradicinius simbolius bei naudodamas taikaus nebendradarbiavimo (non-violent, non-cooperation) taktiką, jis sugebėjo įtraukti į savo kampanijas milijonus žmonių. Paprastučiais indiškos medvilnės rūbais šis liesas akiniuotas žmogutis protestavo prieš britišką tekstilę, masiškai plukdomą iš Jungtinės Karalystės… Žymusis „Druskos Žygis“ (Salt March to Dandi) – protestas prieš britų primestus mokesčius druskos gamybai – paliko didelį pėdsaką nepriklausomybės judėjimo įvykiuose, pritraukdamas tarptautinio dėmesio.. Antrasis pasaulinis karas, nusilpinęs Angliją ir atitraukęs ją nuo vietinių įvykių.. Musulmonų ir hindų grupuočių nesutarimai, skaldę Indiją viduje…
Vienas per kitą rutuliojęsi įvykiai kulminaciją pasiekė 1947 metų liepą, kuomet Britanijos parlamentas priėmė Indijos nepriklausomybės aktą…

Švęskime! Pietums – populiarioji chicken byriani (indiškame kario padaže virta vištiena su byriani ryžiais).

From nepriklausomybes

… ir vegetable raita (grynu jogurtu užpilti agurkų/pomidorų/svogūnų gabaliukai – indiškos salotos).

From nepriklausomybes

Restorano padavėjai kabliavo skanėstus į lėkštes ir dalijo išalkusiems Aiesec‘iečiams.

From nepriklausomybes

Aukštos baro kėdės viliokliškai kvietė alaus gurkšniui tvankią dieną, bet Rugpjūčio 15 – Indijos nepriklausomybės diena – viena tų „sausųjų“ dienų, kuomet neatkemšamas nei vienas butelis kraują kaitinančių skysčių. Indiškuose metuose apie 10 dienų yra įvardytos kaip sausosios, plius rinkimų ir balsų skaičiavimo dienos.
Tenkinomės maisto lėkštėmis ir gazuotai persaldyto pepsio stiklinėmis.

From nepriklausomybes

From nepriklausomybes

Greitai pradėjo plaukti deserto lėkštutės. Gulab Jamun – bene saldžiausias indiškas skanumynas. Tai sirupe išmurkdyti pieniškos tešlos gumuliukai - paprastai iškabliuoju juos iš to cukruoto skysčio ir išgręžiu kaip kempines.

Pamankštinę liežuvius plepėdami ir skrandžiams palikę malonumą virškinti indišką maistą, išsiridenome į tvankią Mumbajaus dieną. Saulė kyšojo iš po lengvos tropinės miglos, vydama šalin nedrąsiai nukrapnojusį lietų. Nusprendėme aplankyti Ganpati šventyklą…